- viesulinis
- viesulìnis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; RtŽ, L 1. LTR(Al, Vv, VšR, Tvr, Prng) su viesulais: Lytūs baisūs viesulìniai, šturmai buvo Pjv. Kai nuejo, nustojo zvanyti varpai ir patiko viesuliniai vėjai SI166. Tu degtine melasine, iš kur tu atėjai, tegu tave išnešioja viesuliniai vėjai (d.) Kt. 2. prk. neramus, siautulingas: Jis negeras žmogus, toks viesulinis Dkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.